Valstybinis kaltinimas

valstybinis kaltinimas
Valstybinis kaltinimas

Kaip atsitinka kad iš privataus kaltinimo galima „pereiti“ į valstybinį kaltinimą, tačiau yra situaijų, kai iš valstybinio kaltinimo galima „pereiti“ į privatų.

„BPK 417 straipsnio antroje dalyje numatyta”

BPK 417 straipsnio antroje dalyje numatyta: bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Išanalizavus teismų praktiką privataus kaltinimo bylose, pažymėtina, jog šių nuostatų laikomasi, tačiau ne visais atvejais.

Kaltinamasis nuteistas už tai, kad tyčia sudavė kitam žmogui

Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-41-634/2015 kaltinamasis nuteistas už tai, kad iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas visuomenėje egzistuojančias žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam į kairės pusės veido sritį. Po to tyčia sudavė ranka vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, nuo kurio jis parkrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas apatinėje lūpoje, vieno danties sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas pasiūlė sutaikyti abi puses

Veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Apeliacinis teismas E.S veiksmus perkvalifikavo į BK 140 str. 1 d, ir remiantis BK 417 str. 2 d. pasiūlė proceso dalyviams susitaikyti. Nukentėjusiajam ir kaltinamajam turi būti suteikta galimybė susitaikyti ir pasiekti baudžiamojo proceso tikslus, atkuriant teisinę santarvę racionaliausiu keliu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, pateikė pareiškimą dėl kaltinimo atsisakymo. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, ir tikisi, kad daugiau tokių incidentų nebus.

Priešinga situacija byloje R.G.

Priešinga situacija susiklostė LAT byloje Nr. 2K-211-222/2015. Nagrinėjamoje byloje R. G. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pagal šį kaltinimą byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o ją išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo R. G. veiką perkvalifikavo ir pripažino jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis kaltinime nurodytais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą, be to, padarė jai turtinę žalą, tačiau teismas nenustatė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių buvimo.

Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą, nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmetė. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu buvo pereita iš valstybinio kaltinimo į privatų, R. G. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios taikomos privataus kaltinimo bylų proceso nuostatos (BPK 407 straipsnis).

„Galimybė perkvalifikuoti veiką ir išaiškinimas galimybės susitaikyti tokiame procese yra privalomi”

Tokiu atveju teismas privalo, kaip tai numatyta BPK 417 straipsnio 2 dalyje, teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausti nukentėjusiojo, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius (t. y. ir BK 140 straipsnį). Tai reiškia, kad galimybė perkvalifikuoti veiką ir išaiškinimas (tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam) galimybės susitaikyti tokiame procese yra privalomi. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką tuo atveju, jei pirmosios instancijos teisme tai nebuvo padaryta, šią klaidą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463/2009).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmiau nurodytų BPK nuostatų nesilaikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Taigi, susidariusioje situacijoje teismai neįgyvendino privataus kaltinimo bylų procesui taikytinų taisyklių, pagal kurias taikinamasis procesas būtinas, šalių susitaikymo galimybė išaiškinta ir nukentėjusio asmens valia taikytis su kaltinamuoju ar ne turi būti išreikšta.

Išvada

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje neišaiškinimas proceso šalims galimybės susitaikyti ir tokios galimybės nesuteikimas, t. y. BPK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimas laikytinas esminiu proceso pažeidimu, nes tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis neteko galimybės išsakyti argumentų dėl naujo kaltinimo pagrįstumo ir galimybės susitaikyti. Galbūt pažeisti interesai galėjo būti atkurti ne tik teismui priimant nuosprendį, bet ir kitu abiem šalims priimtinu bei baudžiamajame procese galimu būdu.

„BPK 417 straipsnio 1 dalis numato”

BPK 417 straipsnio 1 dalis numato, kad „Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas“.

„S.B. ir V.V. buvo nuteisti už tai, kad konflikto metu padarė fizinį smurtą”

Vienoje LAT byloje Nr. 2K-539/2014 S. B. ir V. V. buvo nuteisti už nežymų nukentėjusiojo S. B. sveikatos sutrikdymą. Konflikto metu S. B. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į nugarą. Po to V. V., stovėdamas priešais nukentėjusįjį, panaudojo aštrų daiktą, panašų į peilį. Juo įpjovė nukentėjusiojo kairės rankos bevardį ir dešinės rankos rodomąjį pirštus.

Tokiais bendrais veiksmais nuteistieji nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Nustatytos pjautinės žaizdos dešinės plaštakos II piršte ir kairės plaštakos IV piršte.

LAT atkreipė dėmesį į pirminį ikiteisminio tyrimo pagrindą. Tyrimas buvo pradėtas manant, kad galėjo būti padaryta BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Vėliau konstatuota, kad S. B. ir V. V. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje taikytą BPK 407 straipsnį procesas dėl šių veikų vyko privataus kaltinimo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje paaiškėjo, kad S. B. ir V. V. veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi turėjo būti taikoma ne BK 138 straipsnio 1 dalis. Dėl to turėjo būti priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiajam turėjo būti išaiškinta teisė savo interesus ginti privataus kaltinimo tvarka.

BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, leidžiančios dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atlikti bendra tvarka. Tačiau šių išimčių taikymas negali priklausyti nuo laisvos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro nuožiūros.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šį klausimą išaiškino 2006 m. sausio 16 d. nutarime. Sprendimas pereiti iš privataus kaltinimo proceso į valstybinio kaltinimo procesą turi būti motyvuotas.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo priimtas motyvuotas procesinis dokumentas, paaiškinantis, kodėl netaikyta BPK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė. Ši taisyklė įpareigojo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vis dėlto procesas buvo tęsiamas, o teisme palaikomas valstybinis kaltinimas.

Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje padaryti esminiai BPK 407, 409 ir 417 straipsnių pažeidimai.

Reziumuojant

Apibendrinant galime teigti, jog valstybinis kaltinimas ir privatus kaltinimas, kaip specifinė baudžiamojo proceso forma, yra glaudžiai susiję tarpusavyje priklausomai nuo pačios bylos ypatumų. Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, atsiradus naujoms aplinkybėms, iš vieno kaltinimo gali būti pereinama į kitą. Iš privataus į valstybinį kaltinimą pereinama, kai nusikalstama veika, kuria kaltinamas asmuo privataus kaltinimo proceso metu perkvalifikuojama į kitą nusikalstamą veiką, kuri nenumatyta BPK 407 straipsnyje (pvz. teisme asmuo kaltinamas pagal BK 140 str., paaiškėja, jog veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 138str. ir pan.).

Tačiau jei veika formaliai atitinka BK 407 str. numatytus BK straipsnius, prokuroras gali pareikšti, jog esant privataus kaltinimo nusikalstamai veikai palaikys valstybinį kaltinimą, tačiau tai gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai yra viena iš dviejų sąlygų, t. y. arba nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba nukentėjusysis dėl tam tikrų priežasčių negali ginti savo interesų. Teismų praktikoje tokiomis priežastinis pripažįstama asmens neveiksnumas, liga, mirtis ir pan.

Teismų praktika:

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2009.
  2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-587-348/2014.
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“.
  4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-277-785/2015.
  5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr. PK-461-923/2014.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-222/2015.
  7. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-634/2015.
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2014.