Sutarčių rengimas
Sutarčių rengimas

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, eigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo.

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Rengiame įvairių rūšių sutartis:
  • Darbo sutartis;
  • Dovanojimo sutartis;
  • Draudimo sutartis;
  • Pirkimo – pardavimo sutartis;
  •  Mainų sutartis;
  • Rentos sutartis;
  • Nuomos sutartis;
  • Rangos sutartis;
  • Paslaugų teikimo sutartis;
  • Pavedimo sutartis;
  • Franšizės sutartis;
  • Faktoringo sutartis;
  • Paskolos sutartis;
  • Vežimo sutartis;
  • Pasaugos sutartis;
  • Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis;
  • Akcijų pirkimo pardavimo sutartis;
  • Preliminarias sutartis;
  • Vedybų sutartis;
  • Kitas sutartis.
Procesinių dokumentų rengimas
Pareiškimų ir prašymų rengimas.

Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai.

Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės. Spręsdami civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises.

Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:

1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo;
2) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;
3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu);
4) dėl įvaikinimo;
5) dėl globos ir rūpybos;
6) dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo;
7) dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo;
8) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena);
9) dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;
10) dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka (dėl sauntuokos nutraukimo, negaliojimo, separacijo, tėvystės (motinystės) nustatymo/nuginčijimo, tėvų valdžios apribojimo);
11) dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;
12) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;
13) dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo;
14) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.)

Nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu. Bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus šskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

Pareiškime turi būti nurodoma:

1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą;
2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą;
3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.