Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Iš šios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos išvedama palikimo apimtis, kurį sudaro ne tik mirusio asmens daiktinės teisės, jam priklausantis turtas ar intelektinės nuosavybės teisės, bet ir skoliniai įsipareigojimai palikėjo kreditoriams. Taigi priimant palikimą priimamas ne tik turtas, bet ir skolos.

Nustatant atsakomybės pagal palikėjo skolas apimtį svarbus yra palikimo priėmimo būdas.

Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tai reiškia, kad jei įpėdiniui priėmus palikimą mirusiojo skolos viršyja palikimu įgyta turtą, įpėdinis jas turi padengti ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. (Neribota įpėdinio atsakomybė)

Jeigu palikimas priimtas turto valdymo perėmimu arba pareiškimu notarui keleto įpėdinių, tai jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Norint nebūti visu savo turtu atsakingu už palikėjo skolas palikimas priimamas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Duomenis reikalingus sudaryti palikėjo turto apyrašui turi pateikti įpėdinis. Jei apie turto apyraše neesanti turta, skolines teises ar skolines pareigas įpėdinis sužino po turto apyrašo sudarymo jis privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Turto apyraše turi būti:

 

  1. visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti;
  2. įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.

Pažymėtinai tai, kad jei teikiant informacija antstoliui, sudarinėjančiam palikėjo turto apyrašą, įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto ar skolų, nurodo nesančią skolą, nepateikia visų reikalingų duomenų apyrašui sudaryti arba sužinojęs apie apyraše nesamus duomenis nepapildo apyrašo, tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Na, o įpėdinis priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (ribota įpėdinio atsakomybė).

Teisę pareikalauti sudaryti palikimo apyrašą taip pat turi palikėjo kreditorius, kuriam svarbu žinoti tikslią informaciją apie skolininko paliktą turtą.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidariai, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Teismų praktikoje taikant šią normą, atsižvelgiama ir į Civilinio kodekso 6.10 straipsnio nuostatas. Šioje normoje nustatyta, kad pasyvusis solidarumas nepaveldimas, nes solidarioji pareiga, jei įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip, po skolininko mirties padalijama, todėl įpėdiniai nelaikomi solidariaisiais skolininkais ir atsako pagal dalinės prievolės taisykles.

Kiti atvejai kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu:

 

Tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo.

Mirus palikėjui, kuris mokėjo išlaikymą buvusiam sutuoktiniui ar vaikams, pareiga mokėti išlaikyma pereina jo įpėdiniams, bet tik ta apimtimi, kurią leidžią paveldėtas turtas.